pūstelėti

pūstelėti
pū́stelėti, -ėja (-ia, -i), -ėjo 1. intr. Vkš trumpai papūsti (apie vėją): Tą pačią valandėlę per nugarą pūstelėjo lengvas, vėsus vėjūkštis P.Cvir. Staiga pūstelėjo smarkus vėjas J.Balč. Vėjelis pūstelėjęs atgaivino orą Sz. Kaip vėjas pū́steli, kosulys ėda Dbč. Suprato žmogelis, kad tas vėjas, kai anuomet, gulėdamas po krūmu, pūstelėjo, suvertė jo trobelę LTsIV583. Į veidą pūstelėjo karštas jo alsavimas sp. | Sustojome teip par kokį dvidešimts žingsnių nuog šiekštos ir iššovėme visi vienu kartu – tiktai trūnės iš šiekštos pūstelėjo BsPII116. 2. intr., tr. LTR(Aln) trumpai lūpomis papūsti: Kada ji pūstelėja smarkiau, žarijos šviesiau sužiba, ir aplinkui senelę Antanukas mato didelį įvairių spalvų ratą V.Krėv. Išsitraukė šukas, pūstelėjo į aliumininius jų dantis, susišukavo rš. Priejo Dievas artyn, pūstelėjo kartą, ir pašoko gyvulys iš vietos SI53. Užsidegė pats [papirosą], pūstelėjęs vieną dūmą, priėjo prie lango rš. 3. intr. Brt šnek. staiga suduoti, trinktelėti: Kap pū́stelėjau per ausį, tik brinkt ir guli Švnč.
◊ nė vė́jas nepū́stelėjo niekas nesužinojo: Nė vė́jas nepū́stelėjo, o kiek jin tų bulbių prisivežė Jnš.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • pūstelėti — vksm. Staigà pūstelėjo smarkùs vėjas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • atidusti — atidùsti intr. 1. refl. atgauti kvapą, įkvėpti oro: Ligo[je], kad dyglys (dygulys) remia, negali atsidùsti J. Atsidusus krūtinė lyg giria linguoja A.Baran. Kosti, neatsidū̃sta niekap Dglš. ║ refl. staiga papūsti, pūstelėti: Kap atsidū̃sta vėjas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • blėsterti — blėsterti, ia, ėjo intr. 1. papūsti, pūstelėti: Kad nei vėjo, nei blėsteria, nei pūsteria Srj. Blėsterėjo vėjas, ir nustojo lietus Kb. 2. žr. blėstelėti 2: Blėsterk, kanapėse vištos LMD(Vlk) …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dilgtelėti — dìlgtelėti, ėja ( ia), ėjo 1. tr., intr. sudilgsėti, suskausti, sudiegti, tvinktelėti: Keliant [maišą,] dìlgtelėjo, ir dabar dar nepraeina Grž. Dìlgtelėjo galvo[je], ka i prakaitas išpylė Kv. Buvo diegulys dilgtelėjęs, bet nustojo rš. | prk.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dulktelėti — dùlktelėti, ėja, ėjo intr. 1. truputį sudulkėti: Žvėris staiga iškart šoko, net sniegas dulktelėjo rš. Maišas dulktelėjo nukritęs žemėn sp. 2. švystelėti, šmėžtelėti: Dùlktelėjo kaži kas pro šalį, nė pamatyti dorai negavau Vvr. Dùlktelėjo iš… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dumstelėti — dùmstelėti, ėja, ėjo intr. 1. dvelktelėti, pūstelėti, čiūžtelėti: Dumstelėjo šalto oro srovė rš. | prk.: Nejaukumas joje dumstelėjo: štai kas nors eina rš. Petrui dumstelėjo širdyj keistas nujautimas rš. 2. dunkstelėti, stuktelėti: Valtis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dvoktelėti — dvoktelėti, ėja ( ia Š), ėjo, dvõktelėti Skr 1. intr., tr. kiek dvokti; pūstelėti: Piršlys dvoktelėjo arėlka J. Ligonis dvoktelėjo dvasę smirdančią, bjaurią J. Dvoktelėjo siera A.Vien. Dvoktelėjo į jį toks troškus oras ir karštis Pč. 2. intr.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dūstelėti — dūstelėti, ėja, ėjo intr. 1. atsidusti: Seselė dūstelėjo, nubraukė ašaras ir pasakojo toliau A.Vien. | prk.: Sodriai dūstelėjo armonikos bosai rš. 2. pūstelėti, dvelktelėti: Pro lapus prasimušė geltonų spindulių juosta ir, dūstelėjus vėjeliui,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gožtelėti — gožtelėti, ėja, ėjo intr. padvelkti, pūstelėti: Gožtelėjo malonus oras rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • klesterėti — klèsterėti, ėja ( ia), ėjo žr. 1 klestelėti: 1. [Senis] klesterėjo šalia manęs ant suolo rš. Vaikas klesterėjo į krėslą Lnkv. Ligonis staiga klesterėjo ant kėdės ir apalpo Ldk. 2. Vaikas nuo pečiaus kad klesterėjo Vrn. 3. intr. čiukštelėti,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”